Ne pirmą kartą sulaukiu klausimo, "koks tavo meditavimo metodas?" Pradžioje kažkodėl atrodydavo, kad žmogus lenda į mano privačią erdvę. Tad arogantiškai atrėždavau, kad nėra jokio metodo. Tiesiog reikia kvėpuoti ir būti savimi, būti čia ir dabar. Su laiku supratau, kad žmogus nuoširdžiai (arba ne) domisi, ko vertas mano dzenavimas. Pasiryžau atsakyti, atvirai (ir be baimės būti pajuoktas?) parodydamas iki kokio supratimo pribrendau :D
From time to time someone asks me, “What is your method of meditation?“ Earlier such questioning seemed to me like intruding into my private space. So I used to retort arrogantly: “There is no method. All you have to do is to breathe and be yourself; stay here and now.“ Now I understand that there is sincere (or insincere) interest in the value of my zen. So I decided to answer, and to tell openly (without fear (?) to be ridiculed) to what understanding I have ripened :D
Apskritai, medituoju pagal Kvan Um dzeno mokykloje (LT, ES, JAV tik angliškai) priimtus metodus. Ši mokykla naudoja daugelį meditavimo formų: meditavimas sėdint, stovint, einant, nusilenkinėjant ir giedant. Formos įvairios, o metodas, arba turinys, galima sakyti vienas:
In general my meditation is based on tradition of Kwan Um School of Zen (US, EU). This school applies many forms of meditation: sitting, standing, going, bowing, chanting meditations. Forms are different, but the very method, the purport of it, is one:
-- dėmesys nenuklysdamas seka kvėpavimą (iškvėpimas natūraliai ilgesnis už įkvėpimą);
-- attention is focused on breathing without straying from it (exhalation is naturally longer than inhalation);
-- kvėpavimas susietas su sakraliniu centru (jap. hara, kin. tanden, sanskr. svadhisthana): įkvepiama į centrą, iškvepiama iš centro;
-- breathing is linked to the sacral center (jap. hara, chin. tanden, sanskr. svadhisthana): I inhale into the center, exhale out of the center;
-- klausiantis protas, dėmesingai sekdamas kvėpavimą, kartoja (pulsuoja kartu su kvėpavimu) sakraliniame centre:
-- meanwhile the questioning mind mindfuly follows the breathing and repeats (pulsates together with the breathing) in the sacral centre:
-- -- (įkvepiant, žingeidus, smalsus susidomėjimas) kas esu, kas esu, kas esu?
-- -- (during inhalation the attention is curious and inquisitive) who am I, who am I, who am I?
-- -- (iškvepiant, pratisas, kupinas nuostabos atvirumas) neeeeee-žiiiiiii-nauuuuuuuuuuu;
-- -- (during exhalation there is a state of open amazement) I donnnnn't knnnnnnowwwwww;
-- iš klausiančio proto randasi ketinimas pažinti save;
-- an intention to know myself emerges from the questioning mind;
-- visa mano esybė sutelkta į ketinimą pažinti "kas esu";
-- all my being is focused on the intention to know "who and what am I?";
-- suvokiama tik ši akimirka (pasistengiame nepražiopsioti, kada protas nuklysta nuo šios akimirkos, ir labai ramiai, nekovodami su savimi, grįžtame atgal į ją: dėmesys vėl atranda kvėpavimą, kvėpavimas vėl vyksta per centrą ir t.t.).
-- one is fully aware of this moment (one tries not to miss the moment when the mind wanders away from "here and now", and in a very calm manner, without any struggle, one returns back to this moment: attention again is focused on breathing, one begins to breath through the center, etc.)
Įgijus patirties, meditavimas persikelia į kasdieninę veiklą. Palaipsniui. Ne į kiekvieną minutę. Pradžioje į paprastus darbus, nereikalaujančius daug dėmesio. Vėliau apima vis plačiau.
When you are experienced enough, you undeliberately transfer meditation to everyday actions. Gradually. At first not into every moment. In the beginning you transfer it to simple tasks, where great attention is not necessary. Later it expands wider and wider.
Atsiranda poreikis kiekvieną akimirką būti čia ir dabar.
The need emerges to live every moment here and now.
žymės: dzenas, meditacija, meditation, meditavimas, zen
